Ar galima nedaryti?

Šį tekstą skiriu tiems, kuriems kyla klausimai „Ar galima nedaryti?“, „Ar galima nedalyvauti?“, „Ar galima neprisidėti?“.

Vakar užrašiau savo 2014-ų metų įvykius: nuo metų malonumo – migdoliniai krosanai su pienu šeštadienio pusryčiams, iki metų išbandymo – 45 min. trukmės pranešimo skaitymas Lietuvos vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“.

Tas sąrašas sukėlė minčių. Viena iš tų minčių norėčiau pasidalinti su Jumis, brangūs mokiniai. Štai ji: „už savanorišką veiklą bus atlyginta.“ Kaip ši mintis atsirado ir kodėl noriu ja pasidalinti?

Kažką labai rimto sakau.

Šiemet skaičiau pranešimus TEDxVilnius 2014, „Lūžio taškas“, SEB banko kasmetinėje vadovų
konferencijose, tapau programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektoriumi. Už šias veiklas gavau piniginį atlygį – apie 2600 eurų (9000 litų)*. Dideli pinigai, juos smagu buvo gauti. Kodėl gi konferencijų organizatoriai nusprendė mokėti juos man, o ne kam kitam? Matyt, pasirodžiau jiems kaip žmogus, kuris geba aiškiai ir įdomiai dėstyti mintis didelei auditorijai.

Iš kur atsirado tokie gebėjimai ir kodėl buvau pastebėtas aš, o ne kas kitas? Nuo pat 10 klasės, kai truputį išdrąsėjau ir supratau, kad esu normalus, manyje atsirado noras veikti – kai tik atsirasdavo proga kur nors dalyvauti, dalyvaudavau.

Ar kas nors norėtų dalyvauti mokyklos debatų klube? Ar norėtum prisidėti organizuojant tarptautinį mainų projektą su danais? Ar norėtum organizuoti tarptautinį mainų projektą su portugalais, graikais, slovėnais ir tapti atsakingu už jo finansus, maždaug 20 000 eurų? Kas nori būti klasės seniūnu? Kas nori dalyvauti rinkimuose į mokyklos senatą? Kas nori būti mokyklos senato atstovas mokyklos Taryboje? Kas nori padėti istorijos mokytojui keisti mokyklos statutą? Ar galėtum pravesti renginį mokykloje?

Tai realūs klausimai, po kurių įsitraukiau į vienokią ar kitokią veiklą mokykloje. Ne visos veiklos sekėsi lengvai: gana skaudžiai pralaimėjome debatų turnyre; buvau ne pats geriausias klasės seniūnas; eidamas į mokyklos senatą, deja, išpildžiau ne visus savo pažadus ir tam tikra prasme savo rinkėjams pamelavau, apie tai žinojo visa mokykla; per mokyklos Tarybos posėdžius mokykloje likdavau iki 8 vakaro; prie mainų projektų finansinių ataskaitų (čekių rikiavimas ir suvedinėjimas į kompiuterį) praleisdavau po kelias savaites brangaus vasaros laiko. Būdavo, kad pagalvodavau: „geriau jau būčiau čia nė kojos nežengęs“. Taip pat nė už vieną iš šių veiklų negavau jokio piniginio atlygio.

Visgi buvo ir sėkmingų akimirkų – 10-oje klasėje puikiai pravedžiau mokyklos renginį, buvau išrinktas geriausiu metų renginių vedėju, gavau daug pagyrų iš draugų ir mokytojų. Nuo to laiko supratau – aš galiu kalbėti scenoje. Tą ir pradėjau daryti – pasisiūlydavau vesti renginius, kai būdavo proga pasisakyti viešai, progos nepraleisdavau, dalyvavau viešo kalbėjimo konkurse. Žmonės į tai atkreipė dėmesį, kai kuriems iš jų patiko, kaip kalbu. Praėjo beveik 10 metų po to, kai pirmą kartą 10-oje klasėje vedžiau renginį ir šiemet keli žmonės, kurie matė mane kalbantį viešai, pakvietė pasisakyti ir pasiūlė už tai piniginį atlygį.

Mokytojas Edvinas gavo šitą apelsiną per Kalėdas.
Aš vis paskaitau ir pagalvoju, kad teisingai parašyta.

Grįžkim prie mano metų minties: „už savanorišką veiklą bus atlyginta.“ Taip, bus. Pasirodo, už ją atlyginama ir pinigais. Kai buvau mokinys man neatrodė, kad už kažkokią savo veiklą turiu gauti piniginį atlygį, bet, matau, kad kai kuriems iš Jūsų taip atrodo. Jums bus sumokėta, tik vėliau. Dabar išnaudokite tai kaip treniruotę - dalyvaukite visur. 99-us kartus atliekama veikla nusivilsite, bet 100-ąjį kartą galbūt rasite savo gyvenimo pašaukimą. Ir šiaip gerai jausti, kur šaukia gyvenimas, ir pinigų dar už tai kiti žmonės pasiūlys.

Ar dar kaip nors būna už savanorišką veiklą atlyginta? Žinoma. Per veiklą, kurios neprivalėjau daryti, aš supratau, kas man sekasi ir ką mėgstu, supratau, kas man nesiseka ir ko nemėgstu, susipažinau su daugybe žmonių, iš kurių 95% man nepasirodė įdomūs, juos greitai užmiršau, bet likę 5% praturtino ir pakeitė mano gyvenimą. Vieną iš tų žmonių pamilau, ji pamilo mane, o dėl to tikrai buvo verta 99-is kartus skirtingose veiklose nusivilti.

Ir visgi „Ar galima nedaryti?“ Galima. Bet geriau daryti.
Linkiu Jums ir, žinoma, sau 2015-ais daryti.

*Už pranešimo skaitymą TEDxVilnius konferencijoje piniginio atlygio negavau, bet joje buvau pastebėtas ir pakviestas į „Lūžio tašką“.

Matematikos mokytojas sprendžia #3

Trečiasis uždavinys serijoje „Matematikos mokytojas sprendžia uždavinius“ apie dramblės ir drambliukų ypatumus valgant pašarą. Standartinis uždavinys dažnai pasitaikantis tiek vadovėliuose, tiek 10 kl. egzamine (PUPP).

Pats sprendimas gana įdomus tuo, kad sprendimo viduryje padariau žioplą klaidą ir visiškai to nepastebėjau. Gavau atsakymus, kuriuos tikrindamas supratau, kad kažkas neatitinka pradinės sąlygos, tuomet supratau, kad spręsdamas turėjau padaryti klaidą. Pradėjau jos ieškoti ir radau.

Užduotis:
Per 8 dienas dramblė su drambliuku suėda 48 kibirus pašaro, o per 10 dienų dramblė su dviem drambliukais suėda 80 kibirų tokio pat pašaro. Kiek kibirų per dieną suėda dramblė ir kiek vienas drambliukas?

Matematikos mokytojas sprendžia #2

Antrasis vaizdo įrašas iš serijos „Matematikos mokytojas sprendžia“. Šįkart gana paprasta užduotis apie tai, kaip laikantis griežtų taisyklių rasti teisingą atsakymą į pateiktą klausimą.

Užduotis:
Kvadrato 3x3 langeliuose surašyti skaičiai taip, kaip parodyta brėžinyje. Leidžiama eiti šio kvadrato langeliais iš langelio į kaimyninį langelį (du langeliai vadinami kaimyniniais, jei jie turi bendrą kraštinę), bet nė į vieną langelį negalima eiti du kartus. Paulius ėjo langeliais taip, kaip parodyta brėžinyje dešinėje, ir užrašė visus skaitmenis, kurie buvo jo kelyje. Gavo skaičių 84937561.
a) Nubraižykite kitą kelią taip, kad gautumėte didesnį skaičių.
b) Gaukite patį didžiausią įmanomą skaičių.

Kaip žaisti matematiką?

Prieš mėnesį labai užsimaniau pažaisti kompiuteriu. Prisiminiau savo mėgtą vaikystės žaidimą Heroes of Might and Magic 3. Parsisiunčiau ir iki šios dienos maždaug pusantros paros laiko prie jo jau tikrai praleidau :)

Taip atrodo Heroes 3

Žaidžiu neblogai, bet parūpo sužinoti, kaip kala tikri profai. Įvedžiau į youtubą heroes 3 ir ilgai ieškoti neteko. Aptikau vaizdo įrašą pavadinimu Heroes 3 Expert Playthrough 1 - part 1 of 6. Iš principo ten profesionalas žaidžia tą žaidimą labai sudėtingu lygiu ir viską, ką daro, komentuoja.

Žiūrėti buvo labai įdomu – tas profas įveikdavo 60 skeletonų su vos 15 goblinų, išgyveno praktiškai be resursų ir žaibiškai plėtė savo įtaką visame žemėlapyje. Žiūrėjau maždaug 2 valandas jo vaizdo įrašų ir tikrai patobulinau savo Heroes of Might and Magic 3 žaidimo kompetenciją!

Supratau, kad galiu ir pats kurti vaizdo įrašus. Tik juose ne žaidimus žaisčiau, nors, matyt, galima ir taip būtų pavadinti. Juose spręsiu matematikos uždavinius. Tai bus tam tikras expert mathematics solutions :) Tikiu, kad žiūrintys ras naudingos medžiagos, kaip galima spręsti uždavinius, kaip nepasiduoti, kai neišeina, kaip pasitikrinti, ar nesuklydai ir pan.

Bėda ta, kad daugelis mokyklinių uždavinių man iš karto yra akivaizdūs ir net nesusimąstau, kaip turėčiau juos spręsti. Jie iš principo nekelia iššūkio, tad ir vaizdo įrašai nesigautų įdomūs. Sugalvojau kitaip - spręsiu mokyklinius olimpiadinius uždavinius, kurie tikrai kelia iššūkį, o ir mokiniams, tikiuosi, bus įdomūs, nes kursas gi mokyklinis.

Pradedu nuo 5-os klasės Nacionalinės moksleivių akademijos olimpiados. Žadu kas savaitę įkelti po užduotį.

Labai laukiu grįžtamojo ryšio!

Kai nelieka laiko namų darbams

Per visą mokytojavimo karjerą bent 100 kartų girdėjau pasiaiškinimus ir pasiteisinimus, kad namų darbams pritrūko laiko. Ne tik namų darbams laiko nelieka, jo apskritai trūksta - svarbiam naujam projektui pradėti, hobiui, draugams, šeimai.

Laiko visuomet trūks, čia kaip matematikoje 2 + 2 = 4, taip laikas = trūksta.

Laiko kartais trūksta ir man pamokai pasiruošti.

Jeigu noriu gerai pasiruošti pamokai, tai reikš, kad turėsiu bent 2 valandas ją planuoti, mąstyti apie įvairias veiklas, jų pateikimą, tikslo pamokai formulavimą ir apie mokinius, kurie toje pamokoje dalyvaus. Reikės iš principo sukurti kažką naujo - sukurti kažkokią naują pamoką, kurios dar niekas niekada nevedė.

Ateinu tuomet į klasę, savo galvoje susidėliojęs planą. Pradedu ir suprantu, kad užduotis sukūriau nepakankamai aiškias, pamokos tikslas irgi painokas išėjo, pamiršau atspausdinti kažkuriuos popierius, mokiniams ne taip jau ir įdomu, kaip galvojau, kad bus įdomu, galiausiai spėju pravesti tik trečdalį suplanuotų veiklų.

Kas per nesąmonė? Aš idėjau pastangų ir gavosi visiškas šnipštas? Taip - 80% kartų būtent taip ir būna - šnipštas ir nesėkmė.

Jeigu kažką darau, dažnai gaunasi blogai. Norisi slėptis po lapais ir verkti - aš stengiuosi, dedu pastangas, dirbu, o gaunasi šnipštas.

Jei pamokai taip nuoširdžiai nesiruošiu, ateinu, kažką suimprovizuoju, kažkas gaunasi. Kartais, atrodo, kad ne taip ir blogai išėjo palyginus su tuo chaosu, kurį 2 valandas planavau.

Kam tuomet apskritai ruoštis? Ruoštis kaip ir noriu, bet jaučiu, kad nesiruošus gal kaip nors praslysiu.. Su tokiom mintimis leidžiu dieną ir visuomet, kaip taisyklė, atsiranda labai įdomių žinių delfyje, gerą filmą rodo, draugai pasiūlo susitikti, mokiniai ar mokytojai užkalbina. Tiek visko įdomaus tuomet nutinka!

Diena jau į pabaigą, o pamokai taip ir nepasiruošiau.. Na, nieko juk padaryti negalėjau - tiek nutikimų per dieną įvyko, pamokoms tiesiog neliko laiko. Blogai, bet na, taip išėjo. Tikrai ne aš juk kaltas. Kiti kalti - delfis, filmai, draugai, žmonės apskritai - trukdė man dirbti!

Kaip čia išeina? Kai ruošiuosi, dažnai gaunasi blogai. Padarau, pasistengiu ir pasirodau kaip kvailelis su kažkokiom naujom mintimis. Jei nedarau, nesistengiu, tuomet pats išlieku nepažeistas, laiko gi neturėjau, jis ir bus kaltas. Laikas kaltas. Na, ir kiti kalti, kurie iš manęs jį atiminėja.

Nekaltas laikas. Tai aš kaltas, kad jo neradau. Ne delfis kaltas, kad įdomias žinias rašo. Ne draugai kalti, kad kviečia į labai gerą spektaklį ar kiną. Ne internetas kaltas, kad nuo jo tiesiog atsiplėšt neišeina. Ne kolegos kalti, kad įdomiomis temomis šneka. Tai aš pats laiko neradau.

Nesėkmės bijau. Bijau kažką sugalvoti ir suprasti, kad tos 2 valandos, per kurias kūriau pamoką, iš tikro atnešė man nesėkmę. Nenoriu apsijuokti prieš mokinius, kai siūlau jiems kažką naujo. Kai bijau, tuomet laiko tikrai nerandu.

Laiko randu tuomet, kai sau sakau, kad nesėkmę patirti turiu. Tai mano darbo, mano gyvenimo dalis - kažką daryti ir suprasti, kad padariau blogai. Ir kitą dieną vėl daryti ir vėl suprasti, kad padariau blogai. Ir vėl daryti, ir vėl padaryti blogai.

Po dešimto karto gaunasi truputį geriau.

Linkiu ir Jums to - daryti ir klysti. Imtis iniciatyvos ir nesulaukti pritarimo. Pasakyti mintį ir sulaukti iš jos pasijuokimo. Padaryti namų darbus ir suprasti, kad suklydote 90% užduočių. Jei taip nutinka, Jūs geram kely.

Vėl imkitės iniciatyvos, vėl pasakykite tą pačią mintį, vėl padarykite namų darbus. Ir vėl suklyskite.

Ir kai septintą kartą imsitės tos pačios iniciatyvos, septintą kartą pasakysite tą pačią kvailą mintį, septintą kartą atliksite namų darbus, atsiras truputį palaikančių iniciatyvą, atsiras pritariančių minčiai, atsiras teisingai atliktų uždavinių.

Skausmas, ašaros gydo - eikime į tai drąsiai! Ir laiko svarbiems dalykams atsiras.

"Success is going from failure to failure without losing your enthusiasm." Winston Churchill.

Pinigai skirti mokslui, kosminiams tyrimams ir technologijoms lemia savižudybes!

Kokias išvadas galima padaryti žiūrint į šį paveikslėlį?

Informacijos šaltinis.

Margarino vartojimas lemia skyrybas!

 

Amerikonų mokslininkai net 10 metų tyrinėję margarino vartojimo įtaką žmogui negalėjo patikėti savo akimis! Pasirodo, margarino vartojimas labai glaudžiai susijęs su skyrybų kiekiu. Iš grafiko matyti, kad kuo daugiau margarino žmogus vartoja, tuo didesnė tikimybė, kad to žmogaus santuoka pasibaigs skyrybomis.

Amerikonų mokslininkai džiaugiasi, kad nuo 2000 metų margarino suvartojimas pastebimai sumažėjo, kas davė akivaizdžių rezultatų žmonių santuokiniam gyvenimui - skyrybų skaičius mažėjo kartu su margarino suvartojimu.

Kitą kartą susimąstykite, ką tepate ant duonos - galbūt kenkiate ne tik sau, bet ir savo būsimiems vaikams.

Informacijos šaltinis.